vartotinumas

vartotinùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; Ser kng. tikimas vartoti: Kai kurie prieš to posakio vartotinumą pasisako labai griežtai GK1940,59(P.Skar). Jablonskiškiai aiškindavo prieveiksmio balsiai nevartotinumą rš. Analitikas nesprendžia paduotosios substancijos naudingumo, žalingumo ar vartotinumo Vaižg.